Šiurpu, ko aš tiktai nemačiusi
Ir kiek girdėjusi, manau per daug
Ir smurtas buvo, tiek fizinis, tiek dvasinis
Aukų, suluošintų, jiems buvo per mažai
Ir kiek ligų, diagnozių nustatė
Kad knygų, lapų jiems buvo per mažai
Kaip vienas kitą plėšėsi ir draskėsi
Kad jiems žolė jau dygo per lėtai
Vaikus pamiršę, tik kaupė sąskaitą
Nes laiko buvo jiems per mažai
Kaip lipo laiptais į savo statusą
Nes jiems garbės jau buvo per mažai
Ir vis dar sukasi ta tragi‘pasaka
Nes jiems suprasti jau per vėlai.