Tirpstanti šviesa užverčia
Paskutinį knygos lapą.
Vilnijantis Euforijos atodūsis
Pagauna aukščiausią
Sąlyčio natą
Ir krenta į ištroškusias
Vakaro lūpas,
Atrakintos akys suriša
Išlenktą Dienos liemenį
Ir su tolstančiu aidu
Išstumia iš savo valdų.
Tolsta...
Šviežia praeities
Mimika
Geismo pritvinkęs
Mėnulis...
Staugia vilkų
Dainą
Gerdamas kvapą
Dievybės tamsos.
          Pražysta – Juoda Orchidėja.