Tikriausiai kada nors, gal labai greitai,
Tenai aukštai aukštai, kur nebūtis juoda,
Žvaigždelė mano, suspindėjus blausiai,
Suirus pamatams nukris. Nauja diena
 
Nešauks vardu, tiktai tyla begarsė
Apgaubs skraiste tankia, bandys paslėpt mane,
Žodžius ištrins, garsus sukaustys,
Nuneš tolyn tamson ir skendėsiu rūke.
 
Pasaulis šaltas be spalvų, be balso,
Esi toks svetimas – bedugnė, praraja.
Nėra tavy gyvybės. Nieks neklausia
Manęs, norėčiau šio pasaulio, o gal ne?
 
Žvaigždele, neskubėk nukristi, mano
Darbai neužbaigti, tu leisk atlikti juos.
Nenoriu aš ir antkapio ant kalno,
Gailios raudos nenoriu, ilgesio, tylos...
------------------------------------------------------
Man nesvarbu, kad kūnas kiek pavargęs,
Bet protas garsiai šaukia – tu gyvent turi!
Juk toks gražus pasaulis! Stengtis verta,
Kai laiko stiprūs meilės vėjai keturi.