Kaip viskas laikina... Kalti ar nekalti –
Ne mes nuspręsime. Net laikas subyrėjo...
Nors plaukios debesys: juodi, pilki, balti,
Nors prausis lietuje ir raganos, ir fėjos...
 
Kažkas galbūt sukrūpčios, kitas – nusijuoks:
Pavasario nėra, yra tik metų laikas.
O tu vis tvirtinsi: ne toks, ne toks, ne toks...
Ir prisiglaudus verksi tartum mažas vaikas.
 
Paliesi lūpomis lyg svetimas rankas –
Tik paskutinį sykį ir tiktai už ačiū.
O po to imsi savo liūdesio nekęst
Paslėpus jį šešėlyje prie metų medžio.
 
Deja, grąžinti nieko negaliu,
Neliko netgi elgetai...
..........................................................................................
 
Tik žingsnių aidas
Ilgai skambės tarp sienų keturių.
Ir bus kiti pavasariai.
Ir kitas tavo veidas.