Sulipdyki mane iš baltų sniego gniūžčių,
Iš kristalų žiemos ir nakties bučinių,
Kad mėnulio kely neilgai užsibūčiau,
Bet pavirsčiau vilioke šokėja snaige.
Išrašyki mane gėlėmis ant palangės,
Kai puodely garuos neatvėsus kava,
O jei nori, brangus, aš rytojum pabūsiu
Ar ryškiausia, šviesiausia tau skliauto žvaigžde.
Užsisupk kailiniais, kai išeisi per gruodą,
Ten sklaidysis kerai ir pavirsiu diena,
Nesakyki man tu, kad mylėti neduota,
Kad tik tik trupinius žarsto pavargus ranka.
.........................................................................
Sulipdyki mane iš baltų sniego gniūžčių,
Ten sklaidysis kerai ir pavirsiu diena...