Pro mus
rieda pro šalį
virtinės –
gėlės,
kaštonai,
šalpusniai.
net negalvojam
jų rinkti
lūpomis,
pėdomis,
rankomis.
skrieja žvilgsniai
pro debesis –
pavasariai,
rudenys,
žiemos.
jokio nejuntame
nerimo
plėšiant
pažliugusią
dieną.
leidžiam, nespėjam,
pro šalį
šuoliais
meilė,
pavydas,
gyvenimas.
mintys,
svajonės
į kelią.
klaikiai
laimingai
pasenome.