Paklausykit, kaip da būna:
Sumedėjusį bijūną
Pernai mugė nupirkau –
I nė kiek nepsirikau!
Šįmet, da i nevėlai,
Ka pražydo lylavai!

Vos kaimynė tik užmatė –
Prie tvoros tuo prisistatė:
No kraščiuku jai atskirk.
Misliu, eik i nusipirk,
Kaip tau žydintį aš skirsiu,
Mažu su kirviu nukirsiu?!

Ne, tu jai spatu atskrosk.
Tai grasumas! Neatstos.
Ale nesistupysiu nė biski,
Pasakiau, ka ne – i viskas!
Žinoma, dabar supyks,
O bijūns ma čielas liks.