Vėl pusto obelų žiedais.
Tos baltos naktys – mano svajos!
Ir nieks nesutrukdys man geist,
Ir vėl jaučiu tai... Mano kojos
 
Vėl liečia užmirštus takus
Ir vėlei įkvepiu krūtinėn
Lig skausmo žinomus kvapus.
Tai nepamirštama. Čia gimėm...
 
Per žolę vėjo virpulys –
Taip liečia sielą, glosto kūną.
Ir tie sapnai, ir ta naktis...
Tiktai pavasarį taip būna.