Dabar prasilenkimų ir tylėjimų opėjimo pradžia,
Surašo nutartį ant veido pirmos gilios raukšlės.
Kankynė troškuliu ir žvilgsnis indui gręžt,
Delnai užmiršo, kaip iš džiaugsmo pliaukši,
Susigumbavę, išsiklaipę sąnariai
Pasidrovėdami likučiais tęsia maisto sėją,
Dabar atodūsiai net švokščia atžariai,
Nes likę sąsajos ir sąskaitos smulkėja.
Prisišliejimas — farsas, miega kai sula,
Kada prie gomurio nebegyvena ulbesys, bliovimas,
Kai visos rykštės — nekaltiesiems plakt,
Kai nekalbėjom ir todėl užkimom.