Pro baltąjį šerkšną 
rytiniam lange
įsiskverbė saulė 
manajam sapne. 
Lašėjo pernykščiais 
atodūsiais sniego. 
Kažkas atsitiko –
Tas jausmas nemiega. 
Sugrįžta kas naktį, 
Kas rytą, kas dieną. 
Kutena mintis 
ir juodą velėną. 
Atidengia vaizdą 
dienos ekrane. 
Ten šoka du Meilę 
po metų skraiste.