Žvilga baltos plunksnos
Gulbių, o gal sniego.
Kad mane pajustum,
Tau nereikia nieko.

Kad mane išgirstum, 
Nieko tau nereikia,
Tik iš proto irštvos
Į širdelę eiki.

Ji tvinksės ir džiaugsis
Vėl tavęs sulaukus.
Baigsis šaltas sausis, 
Trapios lytys plaukios.

Ji tvinksės ir laimins 
Tavo kelią platų.
Tu gyvensi laimėj, 
Kurios nieks nemato.

Kurios nieks negirdi,
Tačiau visi ilgis.
Tad sugrįžk į širdį!
Pamatysi – žvilga

Baltos gulbių plunksnos, 
O gal snaigių šokiai.
Visko, ko tau trūksta,
Širdyje ieškoki.