Ačiū Dievui, kad viskas praeina —
Ir audra, ir slogutis nakties,
Vėl dainuoja širdis savo dainą,
Prisiglaudus prie laiko peties.

Kvepia žemuogėm laiko pintinė,
Apkaišyta jurginų žiedais,
Baltą sruogą į plaukus įpynę,
Puošias dienos naujais aprėdais.

Akyse vėlei žydi žibuoklės,
Tirpsta, nyksta riba tarp širdžių,
Skrieja, neša likimo sūpuoklės
Link viršūnių beržų ir žvaigždžių...

Ačiū Dievui, kad viskas praeina
Ir kol meilės prasmė nepakis,
Trauks širdis amžinai savo dainą
Prieš nustebusias laiko akis...