Sėdim valtyje abu:
Dėdė tyli, aš kalbu.
Nors mane įspėjo tėtė,
Negaliu aš ištylėti:

– Ką tu gaudysi?
– Lydeką.
Vieną žodį tepasako.
Vėlei valandą tylės
Kaip vėžys ar vėgėlė!

Na, o man žinoti rūpi,
Kas po šitais šiekštais tupi.
– Šamas.
Vėl tik vienas žodis,
Ir ranka į plūdę rodo.

– O kodėl šamai su ūsais?
– Daug žinosi – senas būsi.
Nors užsibaigė šneka,
Bet užkibo lydeka!