Tėviškės peizažas

...Artėjant prie miesto iš tolo švyti
Dvibokštė bažnyčia raudonų plytų.
Tai Anykščiai. Mano gimtas kraštas,
Seniai apdainuotas poetų raštuos.

Čia ,,siaurukas" bilda ir Šventoji teka,
Darbštūs anykštėnai tarmiškai šneka.
Svetelius sutinka šypsena giedra,
Vaišina namine duona ir gira.

Žvelgiant nuo Liudiškių kalno,
Anykščiai apjuosti šilu žaliu.
Visas miestelis matos kaip ant delno,
Glostomas saulės spindulių.

O aš grįžtu į gimtą savo kaimą,
Prie laukiančių ir kuždančių pušų.
Čia mano tėviškė ir vaikiška palaima,
Sena Šventoji vandeniu tyru.

------------------------------------
Miela Aukštaitija, tu peizažas sieloj
Dar vaikystėj nutapytas.
Esi toks ryškus ir toks mielas,
Kad jo laiko lietūs nenuplovė
Ir miesto dulkėm neapkrito...
herbera