Pamojau lapkričiui ir gruodžiui,             
Pravėriau sniegenai duris
Ir šalto sniego kvapą uodžiu,
Tikiu, kad snaigė veidan kris.

Padengia sniegas žemę baltą,
Lyg pilama baltais dažais.
Ir senas klevas dėvi paltą,
Kai speigas paskuba pažaist.

Pakrypę senos žilos rogės
Išspjauna pusnį lyg dangaus.
Ilgai jos triuko šito mokės –
Dabar visas jėgas atgaus.

Pripusto, šaltis langus laižo –            
Gražu. Pro pravirus vartus               
Žiema supilto snaigių maišo
Neištirpins – sausis darbštus.