Tušti žvilgsniai knygų lentynose,
O mums nedrąsu skaityti
Penykščius horoskopus,
Per sunku ištarti nemadingų
Laikraščių, plakatų antraštes,
Nes laukimas gali išslysti,
Sudužti dar nenukritęs.

Nemokam tylėt
Kaip ir beglobiai lapai,
Įsiliejantys ne rudeniškuos
Horizontuos...
Nemokam išgirst,
Ką šnabžda pliki kamienai,
Skiemenuodami mūsų tiesas.

Sumerkim ieškojimus dulksnose,
Progos sugrįžta karveliais,
Kad nulenktų pirštus – nepadarėm.


Panorom beviltiškai dėti viltis
Į rytdieną ir užbraukti save kalendoriuj...