Vėl peržengėme slenkstį, saulelę šaukdami „Ant mūs, ant mūs", 
Vėl metų žiburėlis nutolsta ir užgęsta, iš aukšto toks gražus...
Pernakt planetos spindi, žvaigždelės dar šviesiau, 
Užgęstančios ir šviečiančios, kurios labiau labiau? 
Nuaidi amžinybėje mūs mirksniai – vai diena, 
Kol esame, kol budime, kol degam ta šviesa 
Gyvenimo ir ilgesio, taip tobulai gražaus, 
Kol mintys blaškos vėjuose, 
Kol širdys – link dangaus...