Koks gražus mano žydintis sodas
Su pirmuoju besaikiu šerkšnu.
Ir tas kelmas begulintis juodas –
Aš jam sniegeną tyliai peršu.

Lyg kas dūkdamas išarė gruodį
Ir pripustė bebaimių pusnių.
Net man norisi nerimą šluoti,
Kad neliktų pernykščių žymių.

Koks gražus mano tobulas sodas.
Sniego nuometas – tyliai šnibždu.
Jis vienintelis gundančiai duodas
Nepriklausomai baltu vaizdu.