Linksmoji gruodžio širdis 1
Siunčiu šiandien pirmąją snaigę,
kad paliestų bučiniu skruostą.
O iš gėdos paraudęs berniukas
pripažįsta dar nieko nemokąs.
Krinta snaigės ir sukasi vėjyje.
O, Seneli, ką šią naktį Tu glamonėjai,
Kad Snieguolė pabudo nuoga?
Kurs jos žiemiška skraistė balta?
Žiū pro langą jau Žirgas šuoliuoja,
išdykus Beždžionė balne,
išdidžiai savo uodega moja,
Na greičiau pasitikit mane.