Mes susitiksime,
         kai vėl baltai pražys kaštonai
žiemos stebuklo krištoliniame speige,
kai švelniai melodingame šoke
lyg pakerėta savo grožio Žemė suksis
svaigiam baltųjų snaigių Štrauso valse.
Spalvingi puošnūs muzikos garsai
viltim kartos – o, Mielas, štai ir parėjai!
 
Mes susitiksime,
         kai atminimai jaukia vorele
senus metus lydės, širdis pagrobę,
išsaugoję mūs Meilę tarsi lobį,
ją sugrąžins iš mūsų praeities, –
kur išsiskyrė brydės dvi rasotos.
Tau Meilė tyliai tyliai pažadės – gana,
nesikankink, nebūna žodžio – pabaiga.
 
Mes susitiksime.
          Nušvis dangus žvaigždėtas,
ir šventės sūkury tebūsim aš ir Tu.
Naujųjų žvaigždės kvies Paukščių taku
ir Tau linkės – šventai tikėk, Poete,
šviesiu gyvenimu ir likimu šviesiu.
.......................................................
Mes susitiksim žvaigždžių lietuje.
Snaige aš pasiliksiu Tavo delnuose...