Kaip kainos vis kyla vėjas
Ir vejasi vargšą žmogų.
Tas šaltas vėjas lyg Odisėjas
Jau kabina varveklius ant stogo.

Tas nenuorama tuoj belsis į langus
Ar balkone paklibins duris.
Štai parko takeliais jau rangos.
Nenuspėsi, ką dar padarys...

O parke balandis pasipūtęs vaikšto
Sniego dar nepramintais takais
Ir erzina žvirblį baikštų:
– Tai tu manęs ponu nelaikai?