Pilki drugiai. Dar skrendantys drugiai.
Ir tamsoje vos šviečianti lemputė...
Krentu, krentu paskutinsyk su jais,
Krentu į savo laimę ir į žūtį.
 
Vargu ar pajuntu, kad supa mus
Visatų ir žvaigždžių bevardžiai toliai.
Turiu sekundę šią tave – namus –
Iš marmuro statytus ir iš molio.
 
Apkabinu atodūsį: „Sudie...“
Tai – aidas paskutinio mūsų skrydžio...
.........................................................................
 
Daugiau nereikia man – pakanka tiek –
Kad tavo vyzdžiuos amžinai išlikčiau.