Stebuklų lieptas nesulūžo,
Tik aš žinau, kur jisai veda.
Akmenys krito, vertės, dužo –
Išlaisvinta širdis negedi.
 
Džiaugsmingu žingsniu lėks prie tilto,
Apsidairys – kokia grožybė,
Dangaus nė karto nenuvilta,
Gėrėsis laisve, jos didybe.
 
Nebegalvos, kas šitaip spaudė,
Tai praeitis – duženos tyli,
Ašaros teka, džiaugsmas rauda –
Lieptelį jis taipogi myli.