Žaizdų klajonė
Akim užrištom
Keliauja po žemę,
Tarška dviem lazdom,
Gal palaiko, remias?
Širdyje žaizdos
Gilios ir skylėtos,
Ach, nekoks tas vaizdas –
Dienos slenka lėtos.
Kaip lazdas numesti?
Raištį kas nuriš?
Prie kryžiaus atvesti?
O širdis neplyš?
Ir klajoja žaizdos
Po pasaulį vis...
Meilei skaudus vaizdas:
Ji atriš akis.