Atidarė duris, langus staigiai atvėrė,
Na ir kas, sakė, lis,
Ten širdis atsivėrė.
 
Metė žvilgsnį aukštyn, ne saulutės ieškojo,
Na ir kas, kad ruduo,
Širdį meilė apklojo.
 
Ėmė pirštais švelniais, džiaugsmas vedė į tolį,
Na ir kas, kad baloj
Kojos minkė tą molį.
 
Švelnumu apkabino, dar vidun pastukseno,
Na ir kas, sušlapau,
Širdin meilė kapseno...