Mintis gili nakty klajos,
Nebus žvaigždžių — tamsi bedugnė,
O kad pasuktų atgalios,
Kad įsižiebtų skliauto ugnys,
Tamsa languos, stovėsi tu,
Viena išėjusi į kelią,
Ir nežinosi, ar ilgai
Tau nebešvies jokia ugnelė.
Ateis Kalėdos, tyliai kris
Toksai lengvutis ryto sniegas,
Vėl nežadės sapnų naktis
Ir nepareis namolio miegas.
..............................................
Mintis gili nakty klajos,
Tu lauksi žiburio, švieselės,
Bet tau vien ilgesį žadės
Bežvaigždis ir snieguotas kelias...