Lašas svajonių dangaus
Ir nubrido laukais liūdesys,
Ir nubrido, nubrido...
Geismo snaigės poemą rašys
Ant žvirgždėtojo šydo
Ir neklaus, ko gruodėja dangus –
Juk jau gruodis iš tikro.
Jei šventieji kalnai ir suduš,
Juos sukursiu iš stiklo,
Skaidrų lašą svajonių dangaus –
Balto nuopuolio gėlę.
Anemonės bedugnes priglaus
Ir kalnai prisikėlę...