Į trobos duris mintimis beldžiuos,
(nors neliko nei tų durų, nei trobos).
Degu žvakę. Lydosi vaškas...
Prie tavęs lyg prie Motinos glaudžiuos, –
Juk esi mano gyvenimo pradžios taškas.

Mintiju, – iš darželio rūtos, lelijos žiūri.
Po langais kvepia baltos alyvos.
Pakely kryžiai metraštį kuria
Ir garbina Kristų kiekviens lietuvis.

Žiemą dažnai dūmai iš kamino rūko,
O kieme tirpo „senis" – sniegas.
Namuose jaukumo visiems netrūko...
Vaikystė džiaugsmas lig šiol išlieka.