Aš apgobsiu tave lietumi –
mūsų gruodis šią naktį dar truputį lūkuriuos
ir skaičiuos nekantriai taurėmis, kol užmerksim akis.
Bus pamiršęs jau stingdančius priežodžius... Tūkstančius
stebuklingų burtažodžių, skrydžio maršrutų, kartos mintimis.
Iki kol vėl girdėsis, kaip plunksnomis prarėžia brėkštantį orą
ir pameta klystkelius – grįžta saugus į rytus.
Mes pravėrę akis pamatysime virpantį sniegą;
buvo lapkričio gūsis – prieširdžiuos gruodžio naktis.