viskas tarsi kitaip – bet matau kalendorinę datą
Ir jauki atvirutė iš stalčiaus diktuoja strofas –
nėra šiandien tavęs – tokio juntamo ir tokio pačio,
kai kiti mūsų gatvėje virkdo gitaros stygas.
jų balsai lyg lietus, kuris nušlama skaudžiai ir rimsta –
tiktai tavo su vėju kalbėdavos apie namus,
apie mūsų kaimyno bėdas, apie dukrą ir šunį, 
apie būsimą laiką ir jau nenuspėjamus mus.
viskas šiandien kitaip – nebemoku klausytis, 
gal tiesiog neberandu tos gatvės su vėjo dainom,
tik maža atvirutė pašnekinta ne vieną sykį,
tarsi sako, kad aš praeities negyvenčiau datom.