tai ko nėra tas tikra
aš turiu angelą
kišeninį
tokį paglamžytą
pilktelėjusiais sparnais
kartais išlenda pažiūrėti į pasaulį pro rakto skylutę
stebisi kiek daug saulės mes nepastebim
o kartais sėdi man ant peties švilpaudamas keistas melodijas
ir vis šypsosi
šypsosi ir
šypsosi
užsimiršęs
kad jis paglamžytas
pilktelėjusiais sparnais
kišeninis angelas
mūsų