tai ko nėra tas tikra

aš turiu angelą
kišeninį
tokį paglamžytą
pilktelėjusiais sparnais

kartais išlenda pažiūrėti į pasaulį pro rakto skylutę
stebisi kiek daug saulės mes nepastebim
o kartais sėdi man ant peties švilpaudamas keistas melodijas

ir vis šypsosi 
šypsosi ir
šypsosi 
užsimiršęs

kad jis paglamžytas
pilktelėjusiais sparnais
kišeninis angelas

mūsų
Barabas