Mano gyvenimas pilkai pilkas.
Slenka monotoniškai rūškanos dienos.
Smaugia liga tartum kilpa
Tarp keturių kambario sienų.

Eičiau, oi eičiau aš į lauką,
Pasėdėčiau prie Kauno marių ant smėlio,
Paklausyčiau, kiek metelių dar šaukia
Man raiboji gegužėlė.

O už lango tai sninga, tai lyja.
Nebeguodžia vasara daugiau.
Išsivirsiu arbatos šalavijų, –
Eisiu miegoti – nuo chemoterapijos pavargau...