Puansetijos
Žiema be sniego – nuotaka be nuometo,
Jau puansetijos lyg žvaigždės švyti,
Vėl išpažinsime prieš save nuodėmes –
Kiek kritome, kiek bandėme pakilti.
Lietaus delnai nuplaus nuo sielos dulkes
Ir švariomis akim į dangų žvelgsime,
Ir nesvarbu, kad lemtis žeidė durklais,
Vėl viltimi tikėdami gyvensime.
Papuošę eglę lyg vaikystėj žaisime,
Surasdami padėtas laimės dovanas,
Jau puansetijos Kalėdom skleidžiasi,
O snaigės dedas baltus nuometus.