Iš mano nakties byra ir byra dulksna
Ne mėnesiena, ne žemuogių žiedlapiai sklando
Žaruoja žarijom tarpupirščiuos pelenai
Semtum upės tekėjimą ir uždarytum, įstiklintum
Bet viskas dabar – nusilenk ligi žemės
Klausysiu plakimo, plazdenimo vėjų
Pakilsiu iki aušros