Kai nėr tavo laiškų -
Man ima trūkti oro,
Aš lietumi krentu,
Sudužt į žemę noriu.
 
Kai nėr tavo laiškų –
Nemielas tampa rytas,
Ir apgaubia šalčiu
Šis svečias neprašytas.
 
Diena nusuks akis,
Tarytum nematytų,
Kad laukiu iš tavęs
Laiškų neparašytų.
 
Naktis tik atsidus
Šalia manęs prigulus –
Ir kam tau tie laiškai,
Jei jie nevirsta kūnu ?
 
Išaušęs rytas guos,
Išburdamas man dalią –
Balandžiai, kai migruos,
Atras pas tave kelią.