„Lituanika“ parskrenda, tėti,
žiūrėk, saulėj žėri sparnai,
bėkim, bėkime jos pažiūrėti –
jau leidžias, jau tupia žemai!

„Niekur tu neiki, dar mažas
ir minia dar tave suspaus –
kol svajoji, padangių miražuos
ji suduš, ji išnyks, kas toliau?“

„Na ir kas! Mes dalis surinksim,
jai iš naujo pridėsim sparnus,
klijuosim, virinsim, dirbsim
ir jinai iš mirties vėl nubus!“

„Na gerai jau gerai, mano vaike,
kad taip nori, kad kurti gali –
tegu kyla, tesklendžia, težaidžia
padangėj lėktuvai margi.“