pramintais takais iš Edeno sodų
kvėpuoju kartu su jūra
vėl kąsdamas obuolį iš
rojaus sodų
vėl klajodamas su vėju
po niekur
vis manau
kad pasaulis plokščias
kaip šis stalas
per daug trupinių jame
nepastebime
man sako
- štai karalius
jis nuogas
bet ar tai puikybė
juk gražiausi dalykai
ne šviesoje ir ne tamsoje
o ten kur jos susiduria
- ačiū tau Ieva
už obuolį