Nežinau, ar čia tu, ar radiatoriai, ar dėl to, kad rūkėme ir rūkysim, bet kambaryje erotiškai karšta, jis visas skendi rūke, kuris pridengia tavo nuogumą; mes alkani mėsos – tuoj valgysime, iškart, kai tik baigsis šitas tekstas.
Kai šitas tekstas baigsis, aš prieisiu prasklaidęs čia plaukiojančius neaiškius debesis, pažiūrėsiu į tave alkanomis akimis, mano žvilgsnis prasiskverbs giliai po tavo oda, iki pat kaulų, tau pradės skaudėti, tu susilenkusi užpūsi žvakę, kad nematytum mano akių. Aš giliai įkvėpsiu vanilinių smilkalų ir tavo šampūno kvapo, mano plaučiai užsidegs, aš pradėsiu kosėti, po ilgo laiko pagaliau vėl pradėjęs nuodytis. Tu mane paliesi, lėtai brauksi pirštu per krūtinę, man plyš oda, pradėsiu kraujuoti, tu pamatysi mano griaučius ir švelniai nusijuoksi. Tavo juokas aidės mano galvoje, pavargę ausų būgneliai nebevibruos, smegenyse gaus tas skardus garsas tavo besijuokiančio balso, neuronai klyks iš skausmo ir laimės būti pagerbti tokių natų. Aš paragausiu tavo lūpų, tu pradėsi muistytis nuo epilepsijos, aš tvirtai įleisiu savo nagus į antklodę, mano kūnas, išmuštas deginančio prakaito, pradės trukčioti ir aš negalėsiu sustoti, bet vis tiek tai padarysiu. Tada...
Tada mėgaudamasis šita skendinčia debesyse kalnų panorama žiūrėsiu į tave tokiu pat bedugniu žvilgsniu, uostysiu smilkalus ir tavo šampūną, tu liesi mane ir juoksies, o aš būsiu alkanas, bado iškamuotas ir labai piktas žvėris.
Kai šitas tekstas baigsis, aš būsiu tavo šeštasis pojūtis.
*****
– Gal dar kartą?
– Reikia pravėdinti kambarį.