Po žolinės šventė, po žolinės,
Dabar dar palaukim savęs,
Sugrįžtant iš tolimo kelio
Su kvepiančia duonos pluta.

Sukrisim ant šieno, o naktį,
Kai mėnuo kalbės pro plyšius,
Kiekvieną jo žodį suprasim –
Lyg nušienautus laukus.