Neatimk iš rudens
drungno lapkričio vėjo
Ir skilimo kaštonų,
šalnotų naktų,
Neatimk tu natų
iš vaizdingo rugsėjo,
Melsvo rytmečio spalio
ir lapų margų.
Nesibels į duris,
aš tavim netikėsiu,
Kai sakysi,
Kalėdų stebuklai tikri,
Jau išaugau vaikystės
aš suknią gėlėtą,
Man tikėjimai, tiesos
ir rūbai kiti
..............................
Neatimk iš manęs...