Po Lygiai

Tu padalinki visko po dalelę lygią,
Neskriausdamas nei seno, anei jauno.
Visiems po trupinį ir po gyvybę,
Tam kur namie, ir Tam kuris namų nekliauna.

Visiems po lygiai, kad neverktų,
Kad neštųsi krūtinėje kaip saulę.
Kiekvienas laimėn ranką, kad įmerktų,
Pamirštų netektį laukimą ir apgaulę!

Lai džiaugiasi, ir krykštauja iš laimės,
Bet ne po vieną, o visi kartu.
Te liejasi auka šita be baimės,
Te sukasi gyvenimas ratu.

Ir mums bus linksma, gero padarysim,
Nebus nuliūdusių, spindės pasisekimas.
Liūdnus prajuokinsim, jiems ašaras mes nuvalysim,
Manau teisingas šis apsisprendimas.

Kuždėsim tiesą, ilgą kaip rožančių,
Nerėksim garsiai, pasakysim tykiai.
Dalinkim laimę ir dalinkim kančią,
Bet ne vienam, geriau visiems po lygiai...
Irma