veidas ir delnas drugio plazdėjimas
kaukė kas rytą grimasos pridėjusi
akimirksnis vyzdžiuose virstantis klausimu
į svetimą rolę minioje įsijausiu
tik keičiamos nuotraukos simboliais kalba
sukritusios raidės į nebylų šauksmą
erdvėje tuštuma žuvys trokšta padangėje
molbertas drobė šukėtas pasaulis
.
geriau karnavale ką nori tapyti
karalius damas ar svajonėse skrydį
nuslysi nuo lino žabangos padėtos
ant veido tik juokdario kaukei bus vietos
durys langai langinės užkaltos
padėsiu kur buvo nuėmusi kaukę
sparnus nutapysiu nuglosčiusi drobę
kas mano tai mano naktyje sugalvotoje