Laiškas emigrantams

Pati gražiausia – mūsų Lietuva,
Mes čia užaugome ir ją branginame,
Bet skruostu rieda ašara tyra,
Kai išvažiuojate ir grįžti neketinate.
 
Kas mes be jūsų? Kas jūs be šaknų?
Kodėl paliekate tėvų gimtinę?
Dėl lengvo uždarbio, dėl pinigų,
Ar gali jie pakeisti jums Tėvynę ?
 
Jūs sakote, kad Lietuvoj blogai,
Svetur sočiau ir ateitis šviesesnė,
Nors mums nuo stalo lieka trupiniai,
Bet sava duona už visas skalsesnė.
 
Ne taip dažnai mes keičiame  batus
Ir vaikštome gan kukliai apsirengę,
Ar verta jums dėl to palikt tėvus,
Vaikus, draugus ir žemę brangią?..
 
Sugrįžkit, broliai, sesės – jūs ten svetimi.
Išvykot laikinai, bet pasiklydot...
Mūsų tauta sava dvasia stipri,
Juk sakoma – namų net sienos gydo.
 
Sugrįžkite, nekirskite šaknų,
Išsaugokim naujoms kartoms šią žemę,
Mums reikia jūsų rankų ir širdžių –
Juk net ir paukščiai randa namo kelią.
Šilagėlė