Mūza kambary viena užmigo,
Ir į pasaką užklydo juodos dienos:
Dūmų debesys pritvinko pykčio,
Sėklos pirm numiršta, o tada išdygsta,

Milžinai miškuose pasiklydo
Ir paseno raganos jaunystė,
Lapę vilkas dar kartą apmovė,
Zuikiu liūtą fėjos užkerėjo,

Rožės kadagiais pavirto,
Aukso rūmai supleškėjo
Ir vaiduokliui ašaros pabiro –
Saulė naktį užtekėjo.

Mūza kambary viena užmigo,
Ir į pasaką užklydo juodos dienos:
Broliai seserį kirviu kapojo,
Žaltys Undinėlę paėmė į žmonas,

Žuvys vandeny prigėrė,
Pamotė našlaitę mokytis išleido,
Slibinas sau uodegą nukando,
O Laumė karžygį pamilo,

Obelys kriaušes nokino,
Vieversiai gaidžiais pragydo,
Jaučiai pametė ragus
Ir šalin nuvijo kaukus.

Mūza kambary viena užmigo,
Ir į pasaką užklydo juodos dienos...