Kada rašysiu daug laiškų
Nematomų, tiktai vienais kableliais
Ir kels bangas ne mano jūroj spalis –
Regėsis krantas iš drėgnų akių
Tokių, kurių padegti nieks negali.
Sklis nesuprantamos šnekos kerais
Kažkur virš palmių debesų pakrantė.

Ir vėl rytais atbus keisti veidai
Lyg kviesdami toj jūroje gyventi.