Išlašės gyvastis 
Iš aksominio rūko atolų,
Iš žvaigždžių, pilnaties
Ir užgimusio noro nebūti,
Nežinau, ar ateisi taku 
Iš minčių ir vilties,
Iš paveikslo senos atvirutės,
Ar nutūpsi paukščiu
Iš viliokės skrajūnės nakties. 
Aš ištiesiu rankas 
Ir širdim atsiliepsiu į aidą, 
Šilko gijom voratinkliams 
Sklandant ore nebūties,
Gal ateisiu kasnakt 
Tyliai lietui palaistant rugpjūtį,
Gal lyg mantrą kartosiu žodžius:
Neišnešk, mylimasis, vilties.
........................................
Išlašės gyvastis
Tyliai lietui palaistant rugpjūtį...