supa rudenio vygę senas Lapkritis šąlančiais pirštais...
sušmėžavusios vasaros bėgsmo blyškiame atspindy;
draiskanotam danguj besiblaškančiam žiemvėjui nirštant,
čaižant liūčiai botagais lipniais liūdesys aplankys

šiam rudens koncerte verkiant medžiams pradingsta jaukumas,
o mieguistos ražienos tarsi skausmą nupurto lašus,
ir paraudus padangei atsėlins nykus vienišumas –
tartum pamiršto sapno šešėlis berymantis bus...