Lapkričio dienas lietūs laisto.
Ilgos, niūrios mūsų naktys.
Liūdnai širdžiai reikia vaisto,
Kad jinai ramiai galėtų plakti.

Kažkokia baimė širdį smaugia,
Lyg šmėklos šliaužiotų aplink.
Ateik vakare, miela drauge,
Ir mano sielą nuramink.

Šiąnakt liūdi siela mano.
Ryt gal vėl nudžiugs širdis,
Kai po ilgo lietaus tvano
Vėlei aušrą skelbs gaidys.