Ledėjimas
O atminty dėl rėmų pločio augančio
Kasdien mažiau šviesos,
Smulkėja, blausiasi ryškiausieji vitražai.
Į tašką nesamą
Nors valandą vėpsok —
Minčių srovė prasmes
Link kito kranto neša.
Verpetai, bangos,
Gelmės, atspindžiai —
Tik žodžių žaismas judančiam paviršiuj.
Nesupranti —
Susapnavai, vaidenosi, matei?
Ir nepasufleruoja
Antros akys — pirštai.
Sijoji, sėji, trupini, taškai —
Dar neragavus viralo
Jau dubenėlis tuščias
Ir nėr savęs kaip apibart už tai,
Kuo nenusideda vaikaičiai,
Kas juos verčia prunkščiot.
Jie dar nežino,
Kaip gyvent rūsy,
Kaip ėjus vaistinėn
Staiga nuklyst bažnyčion,
Kaip glosto Giltinės
Pirštikauliai liesi,
Ko graudiniesi —
Nė nereik patyčių.
Turbūt dėl rėmų, dėl prastų meistrų —
Anais laikais kas tokius būtų samdęs?..
Pakol suvoki —
Nebebus šviesu.
Čia naujas guolis.
Kažkodėl belangis.