Žarsto saujomis gėlą lapkritis
Dūmais lapų, laiškais praeities.
Dosniai ūkanos laiką išbarsto
Nebelieka dienos – tik tėkmė.
Kalendoriai sunykę nutyla...
Nebenori skaičiuoti – vis tiek
Dovanojo pavasarį žalią –
Ar beliko kas nors? Ir išties
Ar bereikia dienas numeruoti
Jei gimimą nulėmus mirtis?
Išdalintas ruduo greitai baigias
Kaip ir viskas praeina nesyk.